Tina TaTToo - Reiksmes
Saturday, 07.26.2014, 3:02 AM

Tina TaTToo

Main | Registration | Login
Welcome Sveces
RSS
Login form
Search
Our poll
"Tatuiruote" ?
Total of answers: 3669
Statistics

Total online: 1
Guests: 1
Users: 0

Reiksmes


Achilo kulnas – simbolizuoja žmogaus silpnybę, labiausiai pažeidžiamas jo vietas.
Aguona – tai užmaršties, miego ir sapnų simbolis. Kadangi žydi trumpai, simbolizuoja trapumą ir laikinumą.
Aitvaras – neramumo, padaužiškumo, pavydumo ir kerštingumo simbolis.Tikėta, kad neša turtus ir laimę, bet gali būti ir nelaimių sukėlėjas.
Akis – simbolizuoja saulę, Dievo akį ir dvasinį regėjimą, atspindi sielos ir dvasios procesus. Kartu tai amžino budrumo, kūno šviesos ir sielos lango ženklas, sielos atspindys.
Akmuo – tai amžinumo, stiprumo simbolis. Reiškia dvasinį sunkumą, sielvartą.
Altorius – simbolizuoja dvasinį pasaulio centrą, siejamas su kalno, medžio simboliais.
Amžinasis žydas – amžinoms klajonėms pasmerkto žmogaus simbolis.
Angelas – simbolizuoja sielos persikėlimą į dangaus karalystę. Tikima, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą, kuris jį lydi visą gyvenimą.
Antis – plepumo simbolis.
Apskritimas – tai savojo Aš, Tobulybės, atgimimo, dangaus, oro, amžinybės simbolis. Saugo nuo piktųjų dvasių ir demonų. Begalinė linija simbolizuoja laiką, vienovę, begalybę ir baigtį.
Arklys – tikėta, kad jame slypi vaisingumo jėgos, galinčios veikti ir žmonių gyvenimą, o kaukolė saugo nuo blogio, ligų, nelaimių, parazitų. Tai Gyvybės medžio saugotojas, jėgos, jaunystės, seksualumo ir vyriškumo simbolis.
Asilas – simbolizuoja bukumą, kvailumą, vaisingumą.
Ąsotis – gausumo, derlingumo simbolis. Tikėta, kad jame buvo laikomas Gyvybės gėrimas.
Atsiklaupimas – pagarbos, paklusnumo ir nusižeminimo ženklas.
Auksas – simbolizuoja amžinumą, tobulumą, pastovumą ir viską, kas turi didžiausią vertę ar ką sunkiausia pasiekti. Taip pat įžvalgumo ir proto simbolis.
Aušra – tai vilties, jaunystės, galimybių išsipildymo, naujos pradžios simbolis.
Avilys – simbolizuoja žmonių bendruomenę, dievišką pasaulio tvarką, Bažnyčią.
Avinas – tai vyriškumo, jėgos ir kuriamosios energijos ženklas, kartais simbolizuoja nuolaidų, nedrąsų, kvailą žmogų. Tikėta, kad jo kraujas simboliškai grąžina žemei derlingumą.
Avinėlis – simbolizuoja švelnumą, gerumą ir tyrumą, nekaltumą ir nebylumą. Kasdienybėje avinėliu vadinamas lėtokas, nieko neišmanantis žmogus.
Ąžuolas – jėgos, vyriškumo, didvyriškumo, ištvermės ir tvirtumo simbolis, dievų buveinės ženklas. Laikomas medžių valdovu, o iš jo lapų nupinti vainikai buvo įteikiami nugalėtojams ir simbolizavo jėgą, tvirtybę, orumą.
Babelio bokštas – žmonių puikybės, pasipūtimo, sąmyšio ir netvarkos simbolis.
Balandis – mirusiojo dvasios simbolis, dangaus pasiuntinys. Tai ramybės, taikos, nekaltumo, švelnumo, tyrumo, meilės ir ištikimybės simbolis. Du balandžiai reiškia sutuoktinių laimę ir atsidavimą.
Balta spalva – tai angelų spalva, siejama su šventumu, reiškia tyrumą, nekaltumą, tobulybę ir absoliutą, šviesą ir dvasinį atgimimą, išmintį, dieviškumą, gyvybę, džiaugsmą, gėrį, sėkmę, švarą. Balta vėliava reiškia paliaubas, taiką.
Bangos – simbolizuoja galią.
Barzda – vyriškumo ir jėgos simbolis. Ilga barzda reiškia išmintį.
Batai – nusiauti batus, įeinant į namus, reiškia pagarbą ir sugebėjimą žemiškus dalykus palikti už durų.
Bedugnė – šviesos, švaros, lieknumo, nekaltumo, tyrumo, skaistumo ir moteriškumo įsikūnijimas.
Bitė – nemirtingumo ir atgimimo, darbštumo, vilties ir tvarkingumo, uolumo bei švaros simbolis. Dėl gebėjimo skraidyti simbolizuoja į dangų kylančią siela.
Bokštas – neprieinamumo, apsaugos, tvirtumo, išliekamumo, valdžios ir pakilimo virš kasdienybės simbolis.
Bučinys – reiškia nuoširdų atsidavimą, ypatingą pagarbą, meilę.
Burbulas – tai menkų, nerealių planų ir norų simbolis, atspindintis pasaulio niekingumą ir nepastovumą.
Chaosas – simbolizuoja netvarką, painiavą, suirutę.
Citrina – gyvenimo, tyrumo ir ištikimybės, apsisaugojimo simbolis.
Česnakas – apsisaugojimo priemonė nuo blogos akies, piktųjų dvasių. Tikėta, kad aštrus kvapas suteikia išvarymo galią.
Dagys – simbolizuoja blogį, apsaugą, rūpesčius ir skausmą.
Dalgis – simbolizuoja mirtį, gyvybės nutraukimo akimirką.
Dangus – aktyvi kuriančioji galia, gerovės ir gyvybės šaltinis. Tai savo valią žmonijai diktuojančių dievų, dieviškų būtybių, gerųjų dvasių, angelų, šventųjų ir po mirties patekusių išganytų sielų buveinė, rojus, dausos, pragaro priešingybė.
Darželis – tai merginos vertės matas, pasididžiavimas.
Debesis – tai vaisingumo simbolis, tamsus, niūrus debesis – grėsmės, nerimo, įtampos ženklas. Gali reikšti ko nors didelę daugybę.
Deimantas – simbolizuoja pastovumą, nuoširdumą, tyrumą ir dvasingumą. Siejamas su nepaperkamumu ir nenugalimumu.
Delfinas – simbolizuoja dorybę, meilę, darbštumą, draugiškumą ir saugumą. Tikima, kad jis ant nugaros nugabena mirusiųjų sielas į pomirtinę karalystę.
Devyni – reiškia amžinybę, tobulumą ir pilnatvę, ko nors daugybę.
Diena – simbolizuoja aiškumą, protą, atvirumą, bei laiką, žmogaus gyvenimą, amžių.
Dykuma – reiškia ramybę ir kontempliaciją. Tai atsiskyrimo ir vienatvės vieta.
Dirva – suarta dirva simbolizuoja moters įsčias, o nesuarta – Marijos skaistybę.Drebulė – simbolizuoja skausmą ir aimanas.


Išdavystės medis.
Drobelė – merginos darbštumo, kruopštumo ir rūpestingumo liudijimas.
Drugelis – simbolizuoja gyvenimą, amžiną džiaugsmą, mirtį, trapumą ir nepastovumą, prisikėlimą arba atgimimą. Tai tuštybės ir beprasmio išdidumo simbolis.
Druska – simbolizuoja gyvybinę jėgą, nemirtingumą, nes yra labai švari ir saugo nuo nelaimių.
Dulkė – žmogaus laikinumo, menkumo šioje žemėje simbolis.
Dūmai – simbolizuoja pasaulio ašį. Kartu tai yra gėrybių ir gyvenimo nepastovumo simbolis. Žemės ir dangaus, materialaus ir dvasinio ryšio ženklas.
Duona – tai ypatingas žmonių bendrijos, sugyvenimo ir tarpusavio ryšio, dvasinio peno, kūno ir sielos maisto simbolis.
Durys – tai namų ženklas. Simbolizuoja ir perėjimą iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą arba iš gyvenimo į mirtį. Uždaros durys reiškia ką slepiamo, paslaptį, draudimą ir neprieinamumą, atviros durys – leidimą, kvietimą įeiti arba simbolizuoja atskleista paslaptį.
Dvasios – gali būti ir gerosios, žmogui padedančios, ir piktosios, žmogui kenkiančios dvasios. Dar skirstomos į žmogaus globėjas, žmogaus giminės dvasias ir jo protėvių dvasias.
Dvylika – tai visatos, dvasinės, kosminės ir žemiškos tvarkos ir sėkmės simbolis, siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu.
Eglė – amžinumo, gyvybingumo. Tikėta, kad ji nubaido piktąsias dvasias, todėl atneša sėkmę, sveikatą, pašalina blogį, yra narsumo, drąsos, geros nuotaikos, nemirtingumo, išdidumo ir karališkosios garbės simbolis.
Erelis – simbolizuoja šviesą, saulę, karališką didybę, dangaus dievus ir dvasinį pažinimą. Įkūnija nemitingumą, laisvą dvasią, valdžią, jėgą, stiprybę, įžvalgumą, pergalę ir pasididžiavimą.
Erškėtis – laikomas sunkumų, kliūčių ir kančios simboliu. Erškėčių vainikas – skausmo, kančios, pajuokos ir pažeminimo ženklas.
Ežeras – simbolizuoja vietą, kurioje gyvena požeminės būtybės, fėjos, nimfos ir kt., viliojančios žmones, kad įtrauktų į savo karaliją. Tai paslaptis, kurios žmogui nelemta pažinti.
Gaidys – laiko skaičiuotojas, piktų dvasių išvaikytojas, ryto, saulės patekėjimo, prasidedančios dienos pranašas, kurio giedojimas siejamas su gamtos ritmo nuolatine kaita, atgimimu, nes jo giesmė skelbia aušrą ir simbolizuoja budrumą bei šviesos pergalę prieš tamsą. Tai drąsos, kovos, vyriškumo, prisikėlimo, ugnies ir saulės simbolis. Kasdienybėje gaidys simbolizuoja menką, silpną arba mėgstantį peštis žmogų.
Galva – simbolizuoja protą, intelektą, gyvybę, gyvenimą.
Gandras – tai vaisingumo, šeimos gausumo, vaikų pareigos tėvams, turto kaupimo simbolis. Tikėta, kad namai, kur peri gandrai, yra laimingi, nes saugo nuo gaisrų ir negandų, todėl yra laimės simbolis.
Gebenė – moteriškumo, draugystės ir ištikimybės simbolis, reiškia nemirtingumą, atgimimą.
Gegutė – laikoma blogio įsikūnijimu, simbolizuoja santuokinę neištikimybę.
Geltona spalva – amžinybės ir pastovumo, kilnumo ir darnumo, protingumo bei senatvės ženklas, simbolizuoja brandumą, kartu reiškia perspėjimą, dėmesio atkreipimą. Vėliau tapo išdavystės, melo, veidmainystės, degradacijos, godumo, pinigų, pavydo spalva.
Gėlės – gyvybės ir žemės jėgos, viską vainikuojančios baigties, tikrosios esmės, grožio, moteriškumo, pasyvaus pasidavimo ir nuolankumo, nepastovumo, trapumo ir laikinumo simbolis.
Giltinė – mirties simbolis.
Gintaras – tai sustingusios saulės šviesos, lietuviškumo simbolis.
Giria – tai nekultūrinis, ne žmogaus rankų sukurtas pasaulis, kuriame galima užtikti paslaptingų vietų ir pamatyti mitinių būtybių.
Gyvatė – tai šventų vietų, požemio karalystės saugotoja, amžinai negęstančios gyvybės ir jos atsinaujinimo bei neišsenkančios galios, išminties simbolis. Tačiau kartu ji buvo siejama su blogiu, nuodėme, šėtonu.
Grandinė – visuotinio ryšio tarp dangaus ir žemės bei laisvės netekimo, vergystės simbolis.
Gulbė – reiškia vandens ir žemės susijungimą, yra grožio, tyrumo ir žavumo, grakštumo, švelnumo simbolis.
Hetera – simbolizuoja laisvą, koketišką moters elgesį.
Ietis – vyriškumo simbolis, siejamas su karu, prievarta, jėga, vaisingumu. Kartu tai pagrindinės dorybės – tvirtumo atributas.
Iltis – laimės ženklas.
Juoda spalva – tai negatyvi spalva, simbolizuojanti tamsą, liūdesį, mirtį, gedulą, skausmą, nelaimę, ligą, mirtį. Tačiau ši spalva reiškia ir išsilavinimą, išmintį, eleganciją.
Jūra – simbolizuoja visa praryjančią prarają, nežinomybę, yra neišsenkančios gyvybės, energijos šaltinis,kurio tamsi gelmė slepia daug nežinios, o neišmatuojamas lygus paviršius reiškia begalybę.
Kalnas – simbolizuoja vyriškumą, absoliučią realybę, pasaulio atspindį. Kilimas į kalną reiškia sunkiai pasiekiamą aukštesnį dvasingumą.
Kapas – simbolizuoja ramybę, kur mirusysis susijungia su žeme. Tai riba, skirianti „savą" ir „svetimą" pasaulį, mirusiųjų protėvių, gyvenimo ar susiejimų vieta.
Karūna – valdžios, šlovės, išskirtinės padėties, kilmingumo, dvasinės šviesos ir amžino gyvenimo, sėkmės, asmenybės pagerbimo aukščiausias simbolis.
Katė – paslapties, sumanumo, išminties, mokėjimo išsisukti iš keblios padėties simbolis. Juoda katė yra velnio įsikūnijimas,

raganų palydovė.
Kelias – siejamas su ieškojimu, paliegimu, sekimu paskui ką nors. Tai žmogaus gyvenimo simbolis: žmogus yra tik keleivis, o jo kelionė amžina ir beprasmiška.
Kelionė – simbolizuoja gyvenimo kelią arba dvasinį tikslų ieškojimą.
Kibirkštis – simbolizuoja smarkumą, staigų pyktį, karščiavimąsi.
Kirminas – simbolizuoja žemę ir kuklų gyvenimą, tamsą, rūpestį, neramumą ir sąžinės graužimą. Tai nuosmukio, pažeminimo bloga lemenčiu ženklas.
Kirvis – galybės, kilmingumo, mirties, karo, naikinimo ir griovimo ženklas.
Knyga – simbolizuoja darnią visumą ir yra žinių, mokytumo ir pasaulio vienovės simbolis. Atversta knyga reiškia pažinimą ir visatos išmintį, užversta – paslaptį, dar neįgyvendintas galimybes.
Kojos – (basos) simbolizuoja nuolankumą, nusižeminimą ir neturtą, vergystę.
Kraujas – gyvybės galių ir aukos simbolis.
Kryžius – aukščiausias sakralinių vertybių simbolis, tapęs vienu universaliausių, seniausių ir labiausiai paplitusių religinių ir magiškų simbolinių ženklų pasaulyje.
Kryžkelė – simbolizuoja būsenų kaitą, pavyzdžiui perėjimą iš vienos gyvenimo fazės į kitą, iš gyvenimo į mirtį. Taip pat simbolizuoja abejonę, apsisprendimą, tolesnio kelio pasirinkimą.
Kupra – gyvenimo, lemties, naštos simbolis.
Kviečiai – jų, kaip ir kitų javų, sėja, augimas, pjūtis yra gimimo ir mirties ir atgimimo simbolis. Kviečių pėdas reiškia žemės derlingumą, augimą ir gausą, vaisingą saulės ir dirvos sąjungą.
Labirintas – simbolizuoja klaidžią, painią padėtį, vietą, situaciją, iš kurios sunku rasti išeitį, specialiai apsunkintą kelią.
Laiptai – žmogaus emocinio ir dvasinio tobulėjimo, išminties ir žinių troškimo simbolis. Balti laiptai – aiškumą, išmintį. Juodi siejami su juodąja magija.
Laivas – gyvenimo, kelionės, krikščionybėje – bažnyčios simbolis.
Lakštingala – meilės, ilgesio ir skausmo simbolis. Taip pat simbolizuoja tą, kuris meiliai pataikaujamai kalba.
Langas – tai žmogaus sąsaja su pasauliu, sakralią ir pavojingą svetimą erdvę atskirianti riba, kurią peržengus tyko pavojai. Kartu simbolizuoja žmogaus sąmonę ir pasaulio suvokimą, atvirumą išoriniams poveikiams. Pro langą besiskverbianti šviesa reiškia tiesą, kuri nušviečia sielą. Sedėti prie lango – ko nors laukti.
Lašas – trapumo, laikinumo simbolis.
Laumės – neprotingumo, negražumo ir apsileidimo bei netvarkingumo, nesugebėjimo dirbti atsakingai, susikaupus simbois. Laumių funkcija – dvilypė: jos yra puikios darbininkės – verpėjos, audėjos ar skalbėjos, - apdovanojančios žmogų materialinėmis vertybėmis. Tačiau gali kenkti – atnešti mirtį, ar kitaip kenkti.
Lauras – simbolizuoja nemirtingumą ir pergalę, šlovę ir garbę. Užmigti ant laurų reiškia džiaugtis laimėjimais, nieko neveikiant. Skinti laurus – turėti pasisekimą, išgarsėti.
Ledas – šalčio, žvarbumo simbolis. Pralaužti pirmuosius ledus – duoti, padaryti kam nors pradžią.
Lelija – simbolizuoja šviesą, taiką, dieviškumą, skaistybę, nekaltumą ir pamaldumą. Balta lelija reiškia tyrumą ir tobulybę. Lieuvių liaudies dainose lelija, lelijėlė vienas dažniausių merginą apibūdinančių epitetų, reiškiantis jos grožį, dailumą ir kitas gerąsias savybes.
Lempa – aliejinės lempos dažnai reiškia gyvenimą ir dvasios šviesą, išmintį ir nemirtingumą. Lempos uždegimas – žmogaus gyvenimą, užgesinimas – mirtį.
Liepa – simbolizuoja džiaugsmą, grožį ir moteriškumą, yra priešingybė ąžuolui.
Liepsna – simbolizuoja dvasios pakilią, užsidegimą, o kartu ir ydas: pavydą, godumą ir gašlumą.
Lieptas (tiltas) – pereiti juo – įveikti kliūtį, pasiekti tikslą. Prieiti liepto galą reiškia atsidurti beviltiškoje padėtyje, gauti užsitarnautą bausmę.
Lietus – dangaus poveikio žemei, žemės apvaisinimo iš dangaus, ko nors daugybės simbolis.
Liežuvis – simbolizuoja vaisingumą ir reiškia dievybės balsą, gerą iškalbą. Turėti ilgą liežuvį – būti iškalbingam, plepiam, mėgti liežuvauti.
Likimas – likimo pirštas – lemtis. Likimo rykštė – neišvengiama nelaimė. Likimo žaismas – netikėtumas.
Linas – augimo, gyvybingumo, grožio, lieknumo ir ištvermės simbolis.
Liūtas – vyriškumo, valdžios, narsumo ir jėgos, drąsos, kilnumo ir žiaurumo, išminties, teisingumo, tvirtumo ir aktyvumo simbolis.
Lizdas – gimimo vietos, tėviškės, namų saugumo ir ramybės simbolis. Sukti lizdą reiškia kurti šeimą. Varnų lizdas – apsileidimas, netvarka.
Lobis- simbolizuoja paslaptingumą, neprieinamumą, magišką žinojimą. Surasti lobį – įveikti kliūtis ir parodyti savo išmintį, gudrumą, sugebėjimus. Tai turto, gobšumo, godumo simbolis.
Lopšys - motinos glėbio ir kūdikystės jaukumo simbolis. Vieta, kur kas prasidėjo, kilo, išaugo, ko nors pradžia.
Lūpos – atkištos bučiniui – klasikinis meilės ženklas. Nešioti lūpose – dažnai minėti kalbant. „Pienas ant lūpų nenudžiuvo" simbolizuoja jauną, nepatyrusį žmogų.
Malūnas – paslaptinga, mistinė vieta. Tikėta, kad tai velnių gyvenamojji vieta.
Marios – ko nors daugybės, aibės simboli. Būti už marių – būti labai toli.

Marškiniai – dirbti vienais marškinais – labai sąžiningai, kruopščiai dirbti.

marškinių – visko netekti. Atiduoti nusivilktus marškinius – būti labai geram,nieko kitam negailėti. Paskutinius marškinius nuplėšti – išnaudoti, viską atimti.
Mazgas – sujungimo, sąsajos, pažado išsivaduoti simbolis, apsaugos priemonė. Mazgo atrišimas simbolizuoja savęs atvėrimą. Amžinas mazgas reiškia santuoką.
Medis – tai pasaulio ašis, nes buvo tikima, kad į žemę įleistos šaknys siurbia vandenį, o šakos siekia dangų ir amžinybę. Simbolizuoja neišsenkančią gyvybinę energiją ir pačią gyvybę, žemės jėgą, augimą, kilimą į viršų, vykdo saugomąją funkciją, reprezentuoja šventąsias vietas. Miškai ir giraitės – magiškos vietos, kur vyksta paslaptingi ir svarbūs įvykiai.
Medus – švarumo, skaistumo ir saldumo ženklas, reiškiantis gyvybę, energiją, švelnumą, aukščiausią žemišką ar dangišką gėrį, tobulos laimės būvį. Kaip maisto produktas simbolizuoja gyvybinę galią ir nemirtingumą, o pilnas medaus korys reiškia aukščiausią išmintį.
Mėlyna – erdvių, oro ir tolių, kalno ir vandens, ledo, šešėlių spalva, reiškianti ramybę, amžinybę, dėkingumą. Kilnumą, mąstymą ir protą, elegantiškumą, draugiškumą ir meilę, paslaptingą laimę, mistiką. Kartu tai begalybė ir tuštuma, iš kurios kilo visa gyvybė.
Mėnulis – simbolizuoja švelnumą, paramos ieškojimą, moteriškumą ir moteriškąjį paslaptingumą, kuriamąjį pradą ir nežinomybę.
Mergelė – darbštumo, kantrybės, išmintie, gerumo, grožio ir gėrio įsikūnijimas. Dažnai mylimoji, išrinktoji.
Migla – simbolizuoja tai, kas trukdo žiūrėti, matyti, ko nors didelę daugybę, galybę. Neapibrėžtumo, perėjimo iš vienos būsenos į kitą simbolis.
Mimoza – labai jautraus ir drovaus, greit įsižeidžiančio žmogaus simbolis. Geltonžiedis medis reiškia šviesą ir atpirkimą.
Mirtis – simbolizuoja ko nors sustojimą, sąstingį, dažnai suvokiama kaip atpildas, bausmė už nusižengimą, klaidas, nepaklusnumą.
Miškas – lietuviams miškas – ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir dvasinės ramybės vieta, savotiška „harmonija", šventovė. Posakis „miške gimęs" arba „augęs" simbolizuoja neišauklėtą, nemandagų žmogų.
Moteris – gyvybės nešėja, šeimos židinio saugotoja, motinystės, švelnumo įsikūnijimas.
Motina – tai ypatingo brangumo, artimumo, rūpestingumo, globos ir gėrio simbolis, ko nors pradžia, šaltisnis.
Naktis- paslaptingos tamsumos, neracionalumo, nežinomybės, mirties bei saugaus ir vaisingo motinos glėbio simbolis, kūrybinio įkvėpimo šaltinis.
Namas – kosminės tvarkos atitikmuo, vieta, kur žmogus jaučiasi saugus. Amžias namas – kapas, karstas.
Nuometas – perėjimo iš vieno gyvenimo etapo į kitą, moterškumo simbolis.
Obelis – Lietuvoje, tai vienas amžinumo simbolių . Šis medis buvo reikalingas tobulintižmonių psichiką, mokyti palankumo, laikytis įstatymų, nelaužyti draudimų. Taip pat primena, kad blogis atsiranda ne savaime, o sugundžius piktai būtybei, dažnai žalčiui ar gyvatei.
Padangė – tolių, didelių erdvių simbolis. Skraidyti padangėmis – nerealiai svajoti, fantazuoti, kalbėti niekus.
Pakalnė – gyvenimo simbolis. Eiti į pakalnę – senti arba mirti. Ašarų pakalnė reiškia sunkų gyvenimą, vargus žemėje.
Paparčio žiedas – paslapties, laimės simbolis. Dvasinio augimo, įgyjant išminties, nepasiekiamos laimės, paslaptingo žinojimo simbolis.
Pasaga – laikoma saugotoja nuo piktos akies. Jei virš durų pasaga kabo aukštyn nukreiptais galais – bus saugota ir išsaugota laimė, jei žemyn – laimė pabėgs.
Pasaulis – realaus, žemiškojo gyvenimo simbolis, anas pasaulis – pomirtinio gyvenimo, dangaus simbolis. „Pasaulio pabaiga" – didžiulė netvarka. Eiti į pasaulio kraštą – eiti bet kur.
Paukščiai – amžinumo išlaikymo pagalbininkai, žmonių gerovės sargai, laisvos dvasios simbolis. Taip pat paukščiai simbolizuoja augimą, vaisingumą, gausumą, dvasinį pakilimą, įkvėpimą, gali numatyti likimą, ką nors išpranašauti.
Pėda – plika pėda reiškia nuolankumą ir neturtą. Atsigerti iš kieno nors pėdos – kuo nors pavirsti.
Pelai – niekų, tuščių, bereikšmių dalykų simbolis. Atskirti pelus nuo grūdų – suvokti, suprasti, kur tikros vertybės.
Pelenai – mirties, laikinumo, atgailos, bausmės, bet kartu ir apsivalymo bei prisikėlimo simbolis. Apsibarstyti galvą pelenais reiškia liūdesį.
Pelėda – simbolizuoja nežinios tamsą skrodžiančią išmintį. Lietuvių kultūroje simbolizuoja negražų, netvarkingą, apsileidusį žmogų.
Pelkė – neįžengiamos, paslaptingos gelmės, paslapties, nesuvokiamumo simbolis, piktųjų dvasių ir mitinių būtybių gyvenamoji vieta. „Pelkių vaikas" reiškia išdykėlį.
Perlas – reiškia universalų grožį ir tobulumą, nes yra apvalus, gražus ir spinduliuoja vidinę šviesą. Siejamas su moteriškąja sfera – mėnuliu, skaistybe, kantrumu ir tyrumu. Taip pat simbolizuoja šviesą tamsoje.
Pienas – simbolizuoja vaisingumą, dvasinį peną ir nemirtingumą. Taip pat – palaimintojo gyvenimo simbolis. Pieno upė ir gulbės pienas reiškia laimingą, idealų gyvenimą.
Pilis – simbolizuoja gynybinę galią ir saugumą, stiprybę ir jėgą. Šviesi ir spindinti pilis reiškia teigiamus norus ir jų išsipilgymą. Juoda ir tuščia pilis- nuostolius,

vilčių praradimą. Smėlio pilis – nerealios, pagrindo neturinčios svajonės.
Pilka spalva – reiškia ramybę, taikingumą, santūrumą ir nuolankumą, tamsą ir liūdesį, tarpininkavimą ir neapibrėžtumą, yra viską išlyginančios teisybės simbolis.
Pinigai – simbolizuoja valdžią, materialius dalykus ir yra įasmeninto godumo atributas.
Plaukai – palaidi vyrų plaukai simbolizuoa garbingą kilmę, laisvą dvasią ir lengvabūdiškumą, o moterų – netekėjusią merginą arba laisvo elgesio moterį. Trumpai nukirpti plaukai – pasaulio tuštybės atsižadėjimas. Gaurai – iššūkis moralės normoms, priešiškumas civilizacijai. Žilas plaukas – brandos, senatvės simbolis
Plunksna – simbolizuoja moklsą ir protą, užrašo žmogaus likimą tuščiame gyvenimo lape. Tai vyriškumo simbolis.
Potvynis – simbolizuoja galingą, viską praryjantį arba palaidojantį vandenį, pavojingas aistras.
Pragaras – simbolizuoja kančias, neramumus, vargus, triukšmą, sąmyšį, barnius ir rietenas.
Prakaitas – daug jėgų reikalaujančio, sunkaus darbo simbolis.
Prijuostė – balta prijuostė – darbo ir merginos nekaltybės simbolis.
Pūga – stichinės jėgos, šalčio, nerimo, suirutės, triukšmo ir barnių ženklas.
Purvas – nešvarumų, bei gyvenimo nemalomumų, skaudžių išgyvenimų, moralinių nuosėdų ir viso to, kas menka, žema, negarbinga, simbolis.
Pušis – simbolizuoja nemirtingumą. Dvi pušys – meilė ir santuokinė ištikimybė. Atisgulti po pušele – numirti. Pušies kankorėžis – gyvybės ir vaisingumo simbolis.
Raktas – leidžia įžengti į kitą pasaulį, simbolizuoja brandą ir sėkmę. Daug raktų vienoj vietoj – liudija apie aukštą visuomeninę padėtį, turto turėjimą. Naumų raktas – svarbiausias šeimos asmuo, saugotojas, prižiūrėtojas.
Ramunė – nuo viduramžių ramunė yra Marijos simbolis. Laikoma kuklumo, jėgos, meilės ir jungtuvių įvaizdžiu.
Ranka – simbolizuoja globą, teisingumą, palaiminimą, veiksmą. Susikibimas už rankų – meilė ir prieraišumas.
Rankšluostis – krikštynų, laidotuvių, vestuvių atributas, turėjęs ryšio daikto, galinčio valdyti naują erdvę, sujungti žmones, prasmę.
Rasa – dangaus poveikio žemei išraiška, artima lietui, bei apvaisinimo ir vaisingumo ženkalas. Nukrėsti rasą – vaikščioti (dažniausiai ką nors palydint).
Raudona spalva – simbolizuoja saulę, ugnį, gyvenimą, vaisingumą, šilumą, energiją, narsumą, pergalę, kraują, pavojų, draudimą. Tai karalių, didikų, dievų spalva, primenanti apie gėrį ir džiaugsmą, aistrą ir erotiką, meilę ir neapykantą, turtą ir laimę.
Riešutas – vaisingumo simbolis. Kietas riešutas – sunkiai išmokstamas, suprantamas dalykas.
Rykštė – mušimo, bausmės simbolis.
Rojus – realigijoje palaimingos pirmykštės ir galutinės būsenos įvaizdis.
Rožė – jaunystės, tyrumo, tobulumo, amžinos žemiškos meilės ir atgimimo simbolis. Tai santuokos ir mirties gėlė. Raudona rožė – meilė, grožis. Balta – mėnulis ir šviesa, tyrumas, nekaltumas, žavesys ir paslaptis. Geltona – pavydas ir neištikimybė.
Rožinė spalva – simbolizuoja romantiškumą, moterišką švelnumą, geidulingumą, lyriškumą ir sveikatą.
Rubinas – laikomas akmenų karaliumi, siejamas su valdžia, orumu, jėga.
Ruda spalva – siejama su kuklumu, neturtu, nuopoliu, žeme ir rudeniu. Kartu tai išmintis ir pusiausvyra.
Ruduo – senatvės, nykimo simbolis.
Rugiai – augimo, gyvibingumo, vaisingumo, kantrumo simbolis. Rugių grūdai simbolizuoja šeimyninę sėkmę, vaisingumą.
Rūkas – reiškia paslaptingumą, sumaištį, iš kurios ištrūkusi siela pasiekia nušvitimą.
Rūmai- dideli puošnūs namai. Kaip karaliaus rezidencija, simbolizuoja dangų ar karalystės širdį.
Rūpintojėlis- iš medžio dievdirbio išdrožta sėdinčio, susirūpinusio Kristaus statulėlė. Kančios, liūdesio ir sielvarto bei budėjimo, globos simbolis.
Rūta- labai aromatingas, kvapnus darželių augalas smulkiais lapeliais, žalsvai geltonais žiedais. Dorovingumo simbolis. Mergystės, mergaitės grožio, laimės ir skaistybės simbolis.
Safyras- skaidrus mėlynas ar žydras brangakmenis. Simbolizuoja dangaus žydrynę ir dangiškąsias vertybes – tiesą, skaistybę ir kontempliaciją.
Sakalas- ore medžiojantis plėšrus paukštis. Dangaus, saulės ir vyriškųjų gamtos galių, karališkos medžioklės ir rūmų gyvenimo simbolis.
Sala- uždara, sunkiai pasiekiama vieta. Išskirtinumo, tobulumo, bėgimo nuo realaus gyvenimo įvaizdis.
Sapnas- miegančiam kylantys vaizdai. Tai su miegu susijusi patirties forma, gimininga vaizduotei. Simbolizuoja užuomaršą, išsiblaškiusį, menkos nuovokos žmogų, užsiiminėjimą niekais.
Saulė- dangaus kūnas, aplink kurį skrieja Žemė ir kitos planetos. Yra gyvybės teikėja ir palaikytoja. Jos šviesa simbolizuoja įkvėpimą ir proto imlumą. Siejama su teisingumu, nes viską apšviečia vienodai. Saulė- palaimos žmonėms ir jų darbams nešėja. Tai ir atgimimo simbolis.
Sėkla- žiedinių augalų dauginimosi organas, grūdas. Tai gyvenimo, dar neišvystytų galimybių simbolis.
Senis, senelis- daug metų turintis žmogus. Patirties, išminties simbolis, protingų patarimų davėjas, žmogus, kurį visi jaunesni privalo gerbti.
Sidabras- baltas, blizgantis, sunkus, nerūdijantis, švytintis, bet juostantis metalas.

Simbolizuoja gendančią žmogaus pusę, kurią reikia apvalyti.
Siena- vertikali pastato dalis arba aukšta pertvara. Tai dvi erdves skirianti riba, kuri saugo nematomą sodo ar pastato vidų, todėl asocijuojasi su jėga, saugumu ir paslaptimi.
Siūlas- dažniausiai verpiant iš pluošto ar plaušelių padarytas ilgas, plonas verpinys. Simbolizuoja žmogaus gyvenimą ir likimą, verpiamą dievų jėgos.
Slenkstis- durų staktos apačia. Saugios namų erdvės ir bauginančio lauko riba. Riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Neįsileisti ko nors per slenkstį- nenorėti turėti reikalų. Sustoti prie slenksčio- būti jo saugomam.
Slėnis- žema, nekalnuota vieta, klonis, loma. Kalno priešingybės, nusileidimo ir gelmių ženklas.
Smaragdas- ryškiai žalias brangakmenis. Garbinamas kaip galingas akmuo, kuris stiprina atmintį ir protą.
Smėlis- smulki, biri žemė. Dėl nesuskaičiuojamos smiltelių daugybės siejamas su begalybe, laikinumu.
Snaigė- atskira sniego žvaigždutė. Trapus jos grožis simbolizuoja tiesą ir išmintį.
Sniegas- baltų dribsnelių pavidalo krituliai ar jų sluoksnis. Siejamas su žmogaus prigimties šaltumu. Dėl baltos spalvos- švarumo ir šalčio, skaistumo ir nekaltybės simbolis.
Sodas- medžiais apsodintas plotas. Yra sielos prieglobstis, bei vertybė, reiškianti ypatingą dvasinę būseną, nuotaiką. Yra tvarkos, skaistumo ir tyrumo simbolis.
Spalvos- regini šviesos tonai. Dažniausiai yra tokios simbolinės spalvų reikšmės: juoda- nakties, mirties, gedulo spalva; raudona reiškia kraują, ugnį, aistrą; balta- švarą, šviesą, džiaugsmą; geltona- pavydą ir tuščią garbę; žalia- gamtos spalva, pasitikėjimas ir viltis; mėlyna- ištikimybė, dangus ir begalybė.
Spyglys- Adatos pavidalo spygliuočių medžių lapas. Rūpesčių, kančių ir kliūčių simbolis.
Spiralė- sraigto pavidalo kreivė. Tai daugiaprasmis simbolis, visatos evoliucijos schema, gyvatės (išminties ir amžinybės) simbolis, moteriškosios ir vyriškosios energijos apraiška gamtoje, potencijos ir jėgos įvaizdis.
Stabas- statulėlė ar koks nors daiktas, laikomas dievu ir garbinamas. Simbolizuoja tai, kas labai aukštinamas, aklai garbinamas, dievinamas.
Stalas- baldas, apie kurį galima susėsti bendram valgymui. Vieningumo, gražaus bendravimo ir savitarpio supratimo simbolis.
Strėlė- iš lanko šaunamas smailus plonas strypelis. Tai pažinimo simbolis. Žymi vyriškumą, skvarbumą, greitį. Yra staigią mirtį nešantis ginklas, simbolizuojantis greitai plintančias ligas. Strėlė ir lankas – karo ir valdžios simbolis.
Svarstyklės- prietaisas svoriui nustatyti. Tai mitinis dievų teismo, teisingumo ir nuosprendžio, tvarkos ir pusiausvyros simbolis.
Šaka- augalo stiebo atauga. Žaliuojančios šakos simbolizuoja garbę, šlovę ir nemirtingumą. Taip pat – lieso, sudžiūvusio žmogaus simbolis.
Šaknis- augalo dalis, kuria ji įsitvirtina į žemę ir maitinasi. Ko nors pradžios, pagrindo, kilmės, giminės simbolis.
Šaltinis- iš žemės tekanti versmė,ko nors pradžia. Tyrumo, vaisingumo, pertekliaus sombolis, gyvybę teikiančių jėgų buvimo vieta, neišsemiamos energijos šaltinis.
Šaltis- šaltas, žemos temperatūros oras. Simbolizuoja nenuoširdžių žmonių tarpusavio santykių sukeltą nemalonų jausmą, abėjingumą, šaltumą.
Šarka- paukštis su ilga uodega ir baltomis plunksnomis sparnuose. Vakarų kraštuose- blogas ženklas, nes jos čirškimas pranašauja vaidą šeimoje. Rytuose, priešingai, atneša džiaugsmą ir rėkdama praneša žinią apie laukiamus svečius.
Šautuvas- rankinis šaunamas ginklas ilgu vamzdžiu. Siejamas su vyriškumo pradu, simbolizuoja vyrišką jėgą ir agresiją.
Šermukšnis- medis raudonomis uogomis arba pati uoga. Tai nuo seno šventas lietuvių garbintas Gyvybės medis, sugebantis nubaidyti piktąsias dvasias ir net velnius.
Šešėlis- iš priešingos pusės apšviesto daikto vaizdas ant ko nors. Kontrastas šviesiai, žemiškojo pasaulio iliuzijos simbolis, primenąs apie žmogaus gyvenimo laikinumą.
Šėtonas- velnias. Svarbiausias Dievo ir jam ištikimų jėgų, angelo antipodas danguje ir žemėje, žmonių priešas, pragaro ir piktųjų jėgų valdovas.
Šiaurinė žvaigždė- ryškiausia dangaus žvaigždė. Tai kosmoso centras, dvasingumo vartai, aukščiausio pasaulio kalno viršūnė, apie kurią sukasi dangaus skliautas.
Šydas- tinklelis prie skrybelaitės veidui pridengti. Globos, paslapties, dvasinių jungtuvių ženklas.
Šilkas- audinys. Prabangos ženklas.
Širdis- kairėje krūtinės pusėje esantis centrinis kraujo apytakos organas. Tai klasikinis žmogaus jausmų centras, meilės, džiaugsmo, nuoširdumo, sielvarto ir gailestingumo šaltinis.
Šluota- surišti smulkūs virbai, šeriai, skirti šluoti. Namų apyvokos daiktas, skirtas ne tik kasdieniniam naudojimui, bet ir kulto reikmėms. Tačiau dažnesnė neigiama reikšmė: tai raganos atributas.Lietuviams šluota simbolizuoja pastumdelį, tinginį, negražią, pasileidusią, ištvirkusią moterį.
Šokis- pagal muzikos taktą atliekami tam tikro tempo ir formos judesiai. Ritmingo judėjimo, energijos ir jausmų išliejimo, malonumo simbolis.
Šukė- sudaužyto indo, stiklo, sprogusio sviedinio ar kieno nors kito skeveldra, dužena. Nuostolis, ko nors pertraukimas. Lietuviai nuo seno tikėjo, kad tai laimės ženklas.
Šulinys- specialiai įrengta gili duobė su rentiniu ar kitaip

kraštais vandeniui gauti. Moteriškąją gyvybę duodančio prado simbolis.
Šuo- naminis gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioti. Tai namų sargas, ištikimybės, apsaugos, aklos meilės ir paklusnumo simbolis.
Šviesa- tamsos opozicija. Nematerialumo, sielos. Dieviškumo, gyvenimo, gėrio ir laimės simbolis.
Švyturys- šviesa, vedanti laivus į saugų uostą. Tai pagalbos ženklas ir amžino tikslo, į kurį per pasaulio bangas plaukia gyvenimo laivas. Kartais simbolizuoja teigiamą pavyzdį, kuriuo turėtų sekti kiti.
Tamsa- šviesos opozicija. Nepažinimo. Dvasinio kvailumo, doroviškai neišsivysčiusių ir nepilnaverčių sričių ir būsenų, mirties, nelaimės ir paslapties simbolis.
Taškas- matmenų neturinti erdvės, plokštumos ar linijos vieta. Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas.
Taurė- geriamasis stiklo arba ir tauro rago pagamintas indas su kojele. Besiliejančios gausos simbolis. Kaip maitinamasis indas simbolizuoja motinystę, moteriškumą, atvirumą, įasmenintą tikėjimą.
Tiltas- kelias per upę, daubą, geležinkelį. Tai jungiantis statinys, dviejų prišingų dalykų, jungties tarp dangaus ir žemės, perėjimo iš gyvenimo į mirtį, iš mirties į nemirtingumą simbolis.
Trys- skaičius, kiekis. Tai idėja, mąstymas ir dvasios saveika. Simbolizuoja gimimą, gyvenimą, ir mirtį; protą, kūną ir sielą; praeitį, dabartį ir ateitį; šeimą- vyrą, moterį ir vaiką.
Tvirtovė- įtvirtintas gynybos statinys. Apsaugos, saugumo simbolis, reiškiantis atsiribojimą nuo pasaulio, vidinį dialogą su Dievu arba savimi.
Ugnikalnis- kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos. Tai baisi griaunamoji jėga.
Ugnis- nuo degančio daikto kylanti liepsna. Daugelyje tautų yra šventa, apvalanti ir atnaujinanti jėga, kurioje slypi visos augalų, gyvūnų bei pačios visatos gyvybės jėgos. Tai namų simbols, griaunanti ir atskleidžianti tiesą dvasinė jėga ir auka, sieta su saule, šviesa, krauju, širdimi. Lietuvių mitologijoje ugnis- moterų rūpestis: ją saugoti ir prižiųrėti- jų šventa pareiga.
Uola- akmens kalnas. Biblijoje simbolizuoja tvirtybę, pastovumą ir Dievo globą. Tai švento Petro simbolis.
Upė- išgraužta vaga tekanti tekmė. Begalinės laiko kaitos įvaizdis. Kadangi drėkina žemę, yra dosnumo, moteriškumo, vaisingumo ir auginimo galios simbolis. Upės tėkmė simbolizuoja praeitį ir laiką bei nuolatinį atsinaujinimą.
Vaikas- sūnus ar duktė savo tėvams. Tyrumo, nekaltybės, pradžios, didelių galimybių simbolis.
Vainikas- pradžios ir pabaigos neturintis apskritimas. Tam tikros pasaulio tvarkos ir gyvybės įprasminimas. Primena saulę, reiškia dvasinį tobulumą, vidinę harmoniją ir tvarką.
Vaivorykštė- įvairiaspalvė lanko pavidalo juosta, atsirandanti lūžtant saulės spinduliams lietaus lašuose. Simbolizuoja dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus ryšį, dievų siunčiamą viltį sulaukti geresnio gyvenimo.
Vakarinė žvaigždė- vienas Veneros planetos pavadinimų. Artėjančios nakties ženklas.
Vanduo- skaidrus, bespalvis skystis. Pirmųjų žemdirbių buvo suvokiamas kaip skiriamoji riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Taip pat simbolizuoja visų galimybių išsipildymą arba pradžių pradžią bei dvasinį gyvenimą ir vaisingumą. Vanduo – gyvybės šaltinis, vienas iš keturių pasaulio elementų.
Varnas- kranklys. Tai paukštis, lemiantis pikta, nešantis ligą, karą, mirtį. Vienišumo, netikėjimo, atskalūniškumo simbolis.
Varpas- kriaušės pavidalo gaubtas su šerdimi skambinti. Tai ryšys tarp dangaus ir žemės, nes buvo tikima, kad skamba Dievo balsu; skelbdamas visatos dermę, kviečia maldai, simbolizuoja kosminę harmoniją.
Veidrodis- specialiai apdorotas stiklas vaizdui atspindėti. Tiesos, visatos išminties, kūrybos, atspindinčios dievišką protą, aiškumo, savęs pažinimo, ateities spėjimo bei tuštybės simbolis. Sudužęs veidrodis- blogas ženklas, nes pakenkiama sau pačiam.
Vėjas- oro srovė. Dėl neapčiuopiamumo ir krypties kaitaliojimo- lakumo, nepastovumo ir tuštumo simbolis.
Velnias- Perkūnui priešingas dievas- mirusiųjų ir gyvulių globėjas, žmogaus priešininkas, nelaboji, piktoji dvasia. Tai nuodemės, nuopuolio, nusidėjimo. Pragaro valdovo, tamsiųjų jėgų ir blogio simbolis.
Vidurnaktis- nakties vidurys. Tai kilniausia dvasingumo būsena, paslaptingo pasiryžimo valanda, tad ųis paros metas sietinas su susitelkimu, dvasiniu pažinimu ir atsivėrimu.
Vienas- kiekis, skaičius. Tai individualybės ženklas, būklė prieš nesuskaičiuojamų gyvybės formų susikūrimą.
Viesulas- oro sūkurys po audros debesimi. Dievų galios išraiška, ypatinga išorės jėga.
Vilkas- į šunį panašus laukinis, šėtoniškas žvėris. Agresijos, jėgos simbolis. Lietuvių mitologijoje vilkas- išmintinga, daug žinanti būtybė, reiškianti gudrumą, patirtį, sumanumą, kartais- kvailumą.
Vynas- svaigusis gėrimas iš vaisių sulčių. Simbolizuoja Gyvybės eleksyrą ir nemirtingumą.
Vynuogės- vynmedžio uoga. Senas vaisingumo simbolis, siejamas su vyno teikiamais malonumais ir svaiguliu.
Virvė- iš linų, kanapių ar kito pluošto nuvytas dirbinys. Jungties tarp dangaus ir žemės, energijos ir nelaisvės simbolis.
Višta- kiaušiniams ir mėsai laikomas naminis paukštis. Tai motiniškos globos simbolis.
Žaibas- atmosferos elektros kibirkštinis išlydis. Senovėje tikėta, kad tai aukščiausios dievų galios simbolis.
Žalia spalva- žolės spalva. Gamtos, gyvenimo, pavasario, jaunystės, sveikatos, ilgaamžiškumo, nemirtingumo, rojaus spalva, reiškianti viltį, džiaugsmą, ramybę.
Žaltys- į gyvatę panašus nenuodingas roplys. Senovės Lietuvoje- dievų įsikūnijimas, namų globėjas, derlingumo, vaisingumo, šeimos gausumo, visokios laimės ir gerovės nešėjas, turėjęs antgamtinės galios.
Žąsis- didelis laukinis ar naminis vandens paukštis. Siejamas su Pirmykšte žąsimi- Visatos kūrėja, kuri padėjo pasaulio (aukso) kiaušinį, todėl laikoma tarpininke tarp dangaus ir žemės.
Žemė- dangaus opozicija. Tai Didžioji Motina, priimanti ją apvaisinantį lietų, kurio dėka užsimezga gyvybė. Brandinanti derlių ir maitinanti žmoniją.
Žibintas- žibinamasis prietaisas. Simbolizuoja šviesą bei dievišką sielos skaidrumą. Pats žaibas reiškia sielos budrumą.
Židinys- vieta, kur žeriamos žarijos arba ugniakuras. Namų, žmonių bendrijos, šeimos, moters, rūpestingumo, šilumos ir saugumo simbolis.
Žiedas- ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Ištikimybės ir priklausomybės, susijungimo, amžinybės simbolis, nes neturi pradžios nė pabaigos.
Žirgas- gražus, puikus arklys. Greičio, grakštumo ir kilmingumo ženklas. Baltas žirgas- pergalės, meilės ir laimės simbolis.
Žydas- Izraelyje gyvenančios ir po pasaulį pasklidusios tautos atstovas. Tai populiariausias kitatautis veikėjas lietuvių tautosakoje.
Žolės (vaistažolės)- neišvaizdūs augalai, turintys nesumedėjusį steibą.
Žuvis- žiaunomis kvėpuojantis šaltakraujis stuburinis vandens gyvūnas. Siejama su gyvybės elementu- vandeniu. Tai vaisingumo, mierties, moteriškojo negatyvumo (pasyvumo), bet kartu ir judrumo simbolis.
Žvaigždė- naktį danguje šviečiančiu tašku atrodantis šviesulys. Tai aukštesnių ir aukščiausių idealų, svajonių simbolis.
Žvakė- pasišviesti ir apeigoms vartojama riebalinės medžiagos lazdelė su dagčiu viduryje. Žmogaus sielos ir liepsnos, nušviečiančios nežinojimo tamsybes, saulės ir dvasios šviesos, tikėjimo simbolis.

Tai-nėra visos įmanomos tattoo reikšmės,dauguma tatuiruočių turi tokią simboliką,kokią jai numatęs jos šeimininkas.

Copyright MyCorp © 2014
Create a free website with uCoz